Kauno r. Neveronių gimnazijoje vyko žemės ir vandens dienos projektas, paremtas steam veiklomis

Nuo seno pagarbiai susiklostė žmogaus ir gamtos santykiai, kuriuose žmogus puoselėjo laukus ir girias, kurie teikia pragyvenimo dovanas. Gamtos didybė buvo pripažįstama ir švenčiama. Jau įprasta, kad Žemės diena minima visą kovo mėnesį. Kauno r. Neveronių gimnazijoje stengiamės ją paminėti įvairiapusiškai – labiausiai orientuojamės į STEAM veiklas, kurios būna nukreiptos į pažintinių ir kūrybinių gebėjimų ugdymą per praktinę, patirtinę veiklą. STEAM užsiėmimai, susiję su Žeme ir vandeniu, dažnai būna itin įdomūs ir įtraukiantys, nes jie jungia mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Tokios veiklos (eksperimentai, kūrybinės užduotys ir visas mokymosi procesas) padeda vaikams geriau suprasti gamtos reiškinius.

Žemės dienos minėjimui Kauno r. Neveronių gimnazijoje šiais metais ypatingai ruošėsi 5 klasės mokiniai. Tokio amžiaus vaikai dažnai mėgsta praktines užduotis, todėl STEAM veiklos, susijusios su vandens ir Žemės procesais, gimnazijos penktokams suteikė ne tik žinių, bet ir smagią patirtį. Jie įsitraukė į tarpdisciplinines STEAM veiklas, kurios skatina ne tik kūrybiškumą, bet ir aplinkosauginį sąmoningumą. Svarbu, kad projekte taikomi net keleto mokomųjų dalykų žinios ir gebėjimai.

Gamtos ir žmogaus pamokų metu penktokai sužinojo daug įdomių faktų apie Žemę ir vandenį. Buvo aptarti aplinkosaugos klausimai: didėjanti oro tarša, mažėjančios gėlo vandens atsargos, senkantys gamtos ištekliai. Nuspręsta, kad, deja, kažkas daroma ne taip, kažko neišmanome, kad taip stokojame darnos su aplinka. Todėl mokytojų padedami penktokai aiškinosi, kokia žmogaus veikla gamtoje yra tinkama, o kokia – ne. Dirbdami individualiai ir grupėse, pasinaudojant pagalbinėmis priemonėmis, mokiniai bandė surūšiuoti šiukšles ir pasiruošti praktiniam darbui namuose „Darbais prisidedu prie savo planetos Žemės puoselėjimo“.

Projektinės veiklos tęstinumas vyko ir dailės pamokų metu – mokiniai kūrė plakatus, kuriuose meninėmis priemonėmis stengėsi pavaizduoti įvairias gamtosaugines idėjas, akcentuodami ekologijos ir tvarumo svarbą, ugdydami atsakomybę už aplinką. Piešdami ir komponuodami spalvas bei šriftus lavino savo vaizduotę, grafinės raiškos įgūdžius.

Mokiniai ugdė ir socialinės atsakomybės jausmą, atliekant praktinius darbus. Pirmasis – darbas apie paukščius. Ieškodami ir sistemindami informaciją apie kovą, balandį ir gegutę vaikai aptarė, kuo šie paukščiai panašūs ir kuo skiriasi. Taip pat išsiaiškino, kuris paukštis yra sunkiausias. O kiek buvo nuostabos, kai penktokai susimąstė, kad lietuviškai visi pavasario mėnesių pavadinimai – paukščių vardai!.. Po to reikėjo prisiminti pagrindines augalo dalis ir įvardinti ekologinius veiksnius, reikalingus augalų augimui. Todėl jaunieji gamtininkai neapsiribojo vien tik informacijos rinkimu, sisteminimu bei apdorojimu. Jie dirbo ir fiziškai – kilnojo bei svėrė kviečius maišeliuose, kad galėtų realiai pajusti masių skirtumą, sėjo kviečių grūdelius į vazonėlius, kuriuos papuošė savo grupės logotipais. Svarbu paminėti, kad kviečių auginimas padeda ugdyti atsakomybę ir kantrybę, nes tai yra ilgalaikis procesas, kurį reikia stebėti ir rūpintis. Todėl pasėjus juos, mokiniai turėjo prižiūrėti savo „augintinius“ – svarbu buvo nepamiršti jų palaistyti ir kasdien stebėti, lyginti bei džiaugtis pirmųjų daigelių išdygimu. Mokiniai akylai stebėjo, kaip keičiasi augalų aukštis, lapai ir šaknys per tam tikrą laiką, naudodami grafikus ir užrašus, fiksavo augalų augimo greitį bei seką. Po stebėjimo ir pokyčių fiksavimo buvo suformuluotos ir parašytos išvados, atsakyta į klausimą – per kiek dienų želmenys užaugo iki 15 cm aukščio ir kiek vidutiniškai per parą užauga želmuo? Šiuo darbu buvo keliami ir probleminiai klausimai, susiję su augalų auginimo sunkumais (pvz., per mažai arba per daug vandens, nepakankamai saulės), tačiau tai suteikė galimybę mokytis iš klaidų ir išbandyti skirtingus sprendimus.

Galiausiai Žemės maketų gamyba sujungė dailės, geografijos ir technologijų mokomųjų dalykų žinias. Penktokai ieškojo įdomių faktų apie vandenį: pasaulyje kasdien išgeriama apie 1,5 milijardo kubinių metrų vandens, apie 70% augalų sudaro vanduo, žmogaus kūnas sudaro apie 60% vandens, o smegenys – net 75%, vandenynai sudaro 97% pasaulio vandens atsargų, tačiau tik apie 0,5% vandenyno vandens yra naudojama žmonių gyvenimui. Tai tik dalis įsimintinų faktų, išdėstytų parengtuose plakatuose, kuriuose atsispindėjo ne tik meninė raiška, bet ir svarbios ekologinės žinutės apie gamtos išsaugojimą. Pristatymo metu vyko ir įvairios diskusijos apie tai, kaip ir kodėl reikia saugoti Žemę. Vėliau mokiniai dirbo savarankiškai – tyrinėjo žemynų išsidėstymą bei vandens dalį mūsų planetoje ir ant putplasčio burbulų stengėsi kuo tiksliau pavaizduoti žemynus, taip mokydamiesi tinkamai išdėstyti formas erdvėje. Na, o kai ruošė stilizuotus užrašus „Žemės diena“, penktokai ne tik derino tarpusavyje spalvas, bet su jomis ir eksperimentavo. Pasidžiaugta, kad šios integruotos veiklos ugdė mokinių meninius gebėjimus, skatino kritinį mąstymą, erdvinį suvokimą ir ekologinį atsakingumą – kompetencijas, svarbias ateities pasauliui.

Manome, kad projektu pavyko pasiekti tikslą – priminti visuomenei apie mūsų atsakomybę rūpintis aplinka, mažinti taršą ir palaikyti tvarų gyvenimo būdą. Tai buvo puiki proga apjungti net keleto mokomųjų dalykų žinias bei organizuoti įvairias veiklas, kad vaikai ir mokytojų bendruomenė prisimintų, kaip svarbu rūpintis Žemės sveikata. STEAM tarpdisciplininis požiūris sujungė skirtingas disciplinas: mokslą (S), technologijas (T), inžineriją (E), meną (A) ir matematiką (M). Todėl tikime, kad tokiu būdu dar labiau suaktyvinome vaikų ekologinį sąmoningumą.

Ši projektinė veikla paskatino vaikus kritiškai įvertinti mus supančią aplinką ir jos tausojimo būtinybę. Simbolinis užrašas „Žemės diena“ atspindi pagrindinę projekto idėją – rūpestį ir atsakomybę už mūsų planetą. Įsitikinome, kad 5 klasės mokiniams Žemės ir vandens STEAM veiklos šiais metais padėjo pagilinti žinias apie gamtos mokslus bei ugdyti gebėjimą atlikti paprastus eksperimentus, tyrinėti aplinką. Veiklų buvo tiek daug, kad pamokos neprailgo – džiaugiamės ir didžiuojamės mokinių kūrybiškumu ir puikiu rezultatu bei dėkojame mokinio padėjėjai Sigitai Sapronaitei už nuolatinę pagalbą, nes tik kartu mes galime daugiau!