Erasmus projektas “Build Up Y(Our) Future Through Arts” sukurtas mokslinis straipsni paskelbtas

Erasmus + KA2 STRATEGIC PARTNERSHIP PROJECT Nr. 2021-1-LT01-KA220-SCH-000027784 BUILD UP (Y)OUR FUTURE THROUGH ARTS projektas tapo ne tik puikia galimybe jauniems žmonėms iš penkių šalių atrasti savo pašaukimą meno srityje, bet ir mokslinių tyrimų bei švietimo praktika būsimose tarptautinių mainų programose. Projekto tikslai neapsiribojo vien mokinių švietimu meno srityje, dalyvių savianalizės ir ateities planavimu. Šio Erasmus projekto metu buvo tobulinami dalyvių ir meniniai  ir esminiai gyvenimo įgūdžiai bei kompetencijos, kurie yra labai vertinami šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje.
Vienas iš projekto produktų – mokslinis straipsnis EXPLORING EDUCATOR PERCEPTIONS TOWARD ARTS: INSIGHTS FROM ERASMUS PROGRAM PARTICIPANTS, patalpintas tarptautiniame „ Iletisim ve Sanat“ („Komunikacija ir Menas“) žurnale, pagrindžia meno svarbą žmogaus gyvenime. Straipsnis atspindi akademinės bendruomenės įsitikinimus ir patirtis šiame kontekste, bei padeda geriau suprasti vaizduojamojo meno ugdymą įtakojančius veiksnius ir jo vaidmenį skatinant holistines mokinių mokymosi patirtis. Mokslinis straipsnis parašytas remiantis projekto metu surinkta medžiaga, atliktomis apklausomis bei jų analize ir iliustruoja veiklų vykdymo metu išgrynintas tiesas, atspindinčias Meninio ugdymo įtaką, skatinant ne tik įgūdžių įgijimą ir jų lavinimą, bet taip pat ir ugdant kritinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus ir veiksmingus bendravimo įgūdžius, įgalinančius jaunus žmones susidoroti su iššūkiais su pasitikėjimu ir atsparumu jiems. Be to, vaizduojamojo meno ugdymas ugdo empatiją, kultūrinį sąmoningumą ir socialinį-emocinį intelektą, diegiant mokiniams supratingumo ir atjautos kitiems jausmą.
Šiame straipsnyje menai pristatomi kaip įrankis, leidžiantis individams tyrinėti savo kultūrinę tapatybę ir kvestionuoti socialines vertybes. Taikant koreliacinio tyrimo metodą, projekto metu buvo nustatoma meno svarba, meninio ugdymo vertinimas, asmeninis meninis polinkis ir dalyvavimas meninėje veikloje. Dispersijos analizės metodu (ANOVA)  buvo atlikti nepriklausomų imčių testai, siekiant ištirti požiūrių skirtumus pagal lytį, amžių ir darbo stažą. Analizė pagal lytį neparodė reikšmingų skirtumų, o analizė pagal amžių atskleidė požiūrio į meną variacijas. Nepaisant apribojimų, tokių kaip nedidelis apklaustųjų skaičius, šis projektas ir jo metu atliktų apklausų analizė padeda suprasti pedagogų ir mokinių požiūrį į meno, kaip dėstomo dalyko, svarbą ugdymo procese, o Meninis ugdymas suvokiamas ne tik kaip techninių įgūdžių mokymas bet taip pat ir įrankis, kuriuo siekiama ugdyti mokinių gebėjimą sukurti kultūrinę reikšmę ir estetinį vertinimą.
Prisidedant prie nuolatinio dialogo apie meno svarbą ir aktualumą švietime, projekto metu atliekamais tyrimais buvo siekiama išsiaiškinti įvairius veiksnius, įtakojančius vaizduojamojo meno ugdymą ir galimą jo poveikį švietimo praktikai, politikai bei mokinių akademiniams pasiekimams. Siekiant sumažinant atotrūkį tarp teorijos ir praktikos, projekto metu vykdomos veiklos, tyrimai ir apklausos buvo skirti išryškinti gaires kaip tinkamai plėtoti mokymo programas, rengti mokytojus ir propaguoti vaizduojamojo meno ugdymą.
Straipsnyje taip pat daug dėmesio skiriama įnovatyvių ugdymo metodų svarbai. Atlikti tyrimai rodo kad įvairios technologinės priemonės ir metodai turi didelį potencialą praturtinti meninį švietimą. Skaitmeninių meno įrankių ir internetinių išteklių integravimas į ugdymo procesą skatina mokinių kūrybiškumą ir stiprina kritinio mąstymo įgūdžius.
Meninis ugdymas, kaip neatsiejama visapusiško ugdymo sudedamoji dalis, vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant jaunų žmonių bendrą akademinę sėkmę ir asmeninį augimą. Projekto metu atlikti tyrimai parodė, kad mokiniai, dalyvaujantys projekto veiklose, demonstruoja aukštesnius akademinius pasiekimus, pagerėjusius pažintinius gebėjimus ir išaugusią socialinę-emocinę gerovę. Iš esmės vaizduojamojo meno ugdymas peržengia klasės ribas, katalizuodamas savęs pažinimą, kultūrinį turtėjimą ir socialinę transformaciją. Tai suteikia mokiniams galimybę suvokti savo unikalumą, atrasti savo talentus, išreikšti save bei autentiškai ir reikšmingai prisidėti prie gerovės kūrimo savo bendruomenėse.

Turkijos žurnalo „Iletisim ve Sanat“ („Komunikacija ir Menas“) publikacijos nuoroda