Pozityvaus bendravimo metodai

Rugsėjo 26 – spalio 1 dienomis Kauno r. gimnazijų mokytojų ir pavaduotojų ugdymui grupelė kartu su Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistėmis D. Braziene ir J. Chudinskiene, kurios koordinuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus projektą „ERASMUS+ KA101 „Pozityvus švietimas ugdymosi rezultatams“, išvyko į Helsinkį (Suomija) dalyvauti 5 dienų mokymuose apie pozityviąją pedagogiką.

Natūralu, kad kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Tik gaila, kad nėra vieno vienintelio recepto, kaip pasijusti tokiu, nes kiekvieno kelias į laimę yra kitoks. Ir dažnai nesusimąstome, kad norint tapti laimingam, reikia į pasaulį žvelgti pozityviai. Kaip išmokti pozityvumo? Į šį klausimą atsakymų ieškojome kartu su dėstytoja Mirjam Junnikkala, kuri per 5 mokymosi dienas atskleidė daug paprastų, bet labai veiksmingų pozityvaus mąstymo metodų.

Analizuojant Suomijos švietimo sistemą (kuri, beje, daug kuo panaši į mūsiškę), paaiškėjo, kad visa švietimo bendruomenė svarbiausiu dalyku laiko vertybes. Visų pirma, pasitikėjimas savimi ir kitais yra viso ugdymo esmė. Todėl mokyklose vyrauja pozityvioji psichologija, kurios tikslas – sukurti pilnavertį jauno žmogaus gyvenimą.

Kaip suaktyvinti (o gal kai kam ir pažadinti?) pozityvumą? Užtenka tik atlikti elementarų sąmoningumo pratimą – išmokti padėkoti (kam nors, už ką nors, nors kelis kartus). Pasirodo, tai nėra taip paprasta. Išmokęs padėkoti žmogus geriau jaučiasi bet kokioje draugijoje, yra fiziškai aktyvesnis, patiria mažiau dvasinių ir fizinių skausmų, jo gyvenimo kokybė yra geresnė. Todėl labai svarbu mokyti savo protą pamatyti gėrį visur. Suomijos mokyklose labai populiarus projektas „See the Good!“ („Pamatyk gėrį“), kuris skatina ugdyti stipriąsias charakterio savybes, pozityvius jausmus. Visos stiprybės (išmintis, gerumas, drąsa, teisingumas, žmogiškumas ir kt.) atsiskleidžia per elgesį, todėl jas galima ištreniruoti. Šiuo atveju padėti gali ne tik įgūdis kasdien padėkoti bent už 3 dalykus, bet ir savo pozityvaus CV kūrimas.

Kartais visos dienos kokybė priklauso nuo ryto nuotaikos. Juk būna, kad tamsūs debesys sieloje užtemdo ir pačią skaisčiausią saulę danguje (arba atvirkščiai!). Kaip tada elgtis, kad to negatyvo sumažėtų? Buvo pasiūlyta pasitelkti į pagalbą kognityvaus restruktūrizavimo metodą. Tai mąstymo technika, kai negatyvios mintys keičiamos pozityviomis. Pirmiausia nebijoti stabtelti ir įvardinti sau tas negatyvias mintis, o paskui išmokti jas valdyti.

Pozityvus ugdymas – sudėtingas ir nemažai įgūdžių reikalaujantis procesas. Bet naudojantis įvairiais sąmoningumo praktikos pratimais (SNACK, STOP, RAIN, Lotoso žiedas ir kt.), išmokstama visokias situacijas priimti čia ir dabar, be jokio išankstinio įvertinimo. Visos šitos mąstymo technikos skirtos ir mokytojui, kiekvienam iš mūsų, kad su jaunais žmonėmis bendrautų kuo daugiau pozityviai nusiteikusių pedagogų. Juk tik laimingas mokytojas gali sukurti laimingą
mokinį!

Visą savaitę gyvendami Suomijoje mokėmės pozityvumo ir iš savo komandos narių. Kasdien vykusiose refleksijose pozityviai bendravome, dalinomės mokymuose sukaupta medžiaga. Plėtėme savo akiratį domėdamiesi Helsinkio istorinėmis vietomis, lankydamiesi muziejuose, „šturmuodami‘ Suomenlinna salos gynybinę jūrų tvirtovę, leisdamiesi į ekstremalius orientacinius žygius. Grįžome kupini puikių emocijų ir įkvėpimo gyventi pozityviai. Tą energija esame pasirengę pasidalinti ir su savo kolegomis, ir su savo mokiniais.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė A. Rainienė