Klasės valandėlė pagal STEAM programą Kauno r. Neveronių gimnazijoje

Dažnai yra sakoma, kad tapti dailininku gali ne kiekvienas. Tai visiška tiesa. Bet kad piešti gali visi,
net ir tie, kurie nelinkę domėtis menu, puikiausiai įrodė 6b klasės mokiniai, susirinkę į netradicinę
klasės valandėlę.
Iš Meno terapijos ir socializacijos instituto (VYTA) atvykusi edukatorė pasakojo apie tai, kad šį
tapybos rūšis yra kilusi iš Senovės Kinijos, kur buvo laikoma slaptu žynių mokslu. Tik vėliau
išplitusi visame pasaulyje tapo smagia pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šeštokai,
klausydamiesi edukatorės, sužinojo, kad vanduo, ant kurio atsiras piešinys, tirštinamas jūros
dumblių ir vandens augalų mišiniu, naudojami originalūs, natūralūs teptukai, pagaminti iš rožės
kotelių ir arklio ašutų, tapoma žmogui ir gamtai draugiškais, augalinės kilmės dažais. Įdomiausia
pasirodė tai, kad rezultatas nenuspėjamas, nes kiekvieną taškelį galima paversti gėle, žvaigžde,
bangele ir bet kuo kitu. Kad raštas taptų įvairesnis, naudojamos vandens šukos ir įvairių storių
lazdelės. Kai edukatorė paaiškino, kaip tapyti ant vandens, kokius įrankius ir kada naudoti, kaip
piešinį perkelti ant popieriaus ir kaip taisyklingai iškelti iš indo, mokiniai patys ėmėsi veiklos. Čia
buvo puiki proga ne tik atsiskleisti mokinių kūrybiškumui, bet ir lavinti dėmesį bei rankos judesius.
Mokydamiesi toleruoti neapibrėžtumą, nes darbas nepakartojamas, vienetinis, šeštokai ugdė
pasitikėjimą savimi.
O kiek įvairiausių emocijų buvo tada, kai piešiniai atsidūrė ant popieriaus!
Šita edukacija leido netgi ir labiausiai nepasitikintiems savimi vaikams pasijusti patogiai, saugiai,
išbandyti naują pramogą, nes tik vienas mokinys iš klasės jau buvo piešęs ant vandens. Stebint
užsiėmusius mokinius, kilo mintis, kad galbūt šita karta suvoks, kaip svarbu būti draugiškiems
gamtai. Tik kai žmogus jos nežaloja, ji atveria daugybę netikėčiausių paslapčių.